First topic message reminder :

...

Nustebusi žvelgė į savo globėją.
-Pamokykite mane.-pilna entuziazmo pašoko nuo laiptų ir nuo jos judesio suvirpėjo aplink buvęs oras.

-Visų pirma tau reikia išmokti suvaldyti savo emocijas, - gūžtelėjo pečiais, - nebūti tokiai nekantriai, - linktelėjo.

-Am...-patempė lūpą ir suklapsėjo akutėmis, bet pasiduoti nesiruošė, tad lengvais it vėjelis judesiais ėmė judinti orą aplinkui ir taip kėlė visokius lengvus ir net sunkesnius daiktus į orą.
-Jie juda.-su šypsena ištarė savo globėjai.

-Taip, - linktelėjo, bet staiga vėjas pakilo ir sudaužė langą, - bet kaip matai tavo stiprūs jausmai... Na Vėjas labai jautrus, - šyptelėjo, - ir asmenybės valdančios jį tokios. Jaučiančios stiprius, gilius jausmus, - paaiškino.

Kai išdužo langas Abby net aksis užsidengė.
-Labai atsiprašau dėl lango, aš atpirksiu.-stipriai palinksėjo galvą, o tuomet susikoncentravo ties tuo ko siekė.- Na, o kaip aš galėčiau išmokti valdyti savo jausmus, nes būti tokia...-parodė į langą.- Pavojinga, aš nenoriu.-suklapsėjo akimis.

-Nieko tokio, - numojo ranka, - langą sutvarkysi... Na kas už tai atsakingas, - nusijuokė, - ir nieko atpirkti nereiks, nesinervuok, man buvo irgi sunku kol išmokau viską.

-O jūs valdode kokį nors elementą?-pasiteiravo su šypsena veide.

-Visi vampyrai na morojai valdo, - šyptelėjo, - mano elementas dvasia. Labai retas, bet kaip direktorei naudingas, - pastebėjo, kad krisdamos lango šukės įstrigo į Abby ranką, bet nežymiai, - žiūrėk, - šyptelėjo ir pasilenkė prie merginos, - užsimerkė ir paniro į meilės, šilumos, gerumo ir visokių kitų gerų jausmų jūrą.
Kai atsimerkė Abby ranka buvo sugijusi.
Rebeka išsišiepė:
-Kol nemokėjau to daryti, pagydžiusi ką nors jausdavausi dvasiškai išsekusi, nes kiekvienas valdytojas jėgų semiasi iš savo elemento. Tu kvėpuodama, žemės valdytojas kapstydamasis po žemė, na pvz sodindamas gėles, o dvasią atnaujinti sunku, - šyptelėjo.

-Bat įmanoma...-pusiau kaip teiginį, pusiau klausiamai pasakė niekaip negalėdma patikėti tuo ką katik padarė Rebeka.- Na, o dėl tų galių...-pasijuto kiek negerai, kad ne viską pasakė.- Na, aš jums ne viską pasakiau.-nežymiai prikando lūpą.- Aš galiu ne tik sukelti vėją ir judinti daiktus. Tai ką dar galiu paaryti man yra visiškai nesuprantama.-nuleido galvą.

-Sakyk tik, - paragino, nes tik ką buvo sugebėjusi išjungti telekinezės galią ir nenorėjo jos vėl bandyti įjungti, nes dar kas nors ateis tai ir to mintys lys į galvą.

-Na... Aš... Suprantat...-vis bandė paaiškint, bet liežusi pinėsi ir niekaip nepavyko pasakyti.- Aš geliau jums parodysiu.-ištarė ir paėjo tolyn kokius penkis matrus. Aplinkui ją buvo daig jau sušlapusių lapų kurie ramiai gulėjo ant žemės. Abby ištiesė rankas į šonus, delnais į viršų ir lapai palengva ėmė kilti į viršų. Kai aplinkui merginą buvo gana daug lapų Abby stipriai užsimerkė ir suspaudė kumščius. Lapai įsiplieskė kaitria liepsna ir pajutusi šilumą jaunoji mišrūnė atsimerkė. Visi lapai aplink ją degė ir atrodė, kaip daug į orą pakilusių liepsnelių. Sukaupusi dėmesiį Abby pažvelgė į Beką.- Na, tikiuosi jūs suprantate, nas aš net neįsivaizduoju kodėl sugebu bet ką padegti ir panašiai.-ištarė stovėdama skraidančių ugnelių viduryje.

Nesutriko, tik žiūrėjo...
-Hm... - teištarė.

-Kas?-paklausė ramiu balsu ir dar ramesniu veidu, nors ištiesų labai nerimavo.

-Na... - gūžtelėjo pečiais, - matai, šyptelėjo, - nesu mačiusi nieko panašaus, bet girdėjau. Čia ne tavo specializacija. Manau čia burtai, - linktelėjo.

-Ką?-veidas perbalo ir visi lapai užgesdami nukrito ant žemės.- Ką jūs norite tuo pasakyti?-kiek sunerimo, nes jeigu ji gerai suprato, tai toji mergina turbūt tikrai yra jos sesuo ir viskas ką ji sakė tiesa. O tai reiškia...

-Na... - nusijuokė iš jos reakcijos, - kiekvienas morojus turi elementą kuris yra jo IR gali šiek tiek valdyti kitus pasitelkiant burtažodžius, - gūžtelėjo pečiais, - tačiau tai draudžiama, - veidas liko ramus, bet aky spindėjo.

-Burtai? Kokie dar burtai? Juk aš visiškai nenaudojau jokių burtų.-išsigando, kad dabar tai jau nukentės dėl to, kad papasakojo ir parodė savo globėjai tai k nereikėjo. Na, o taip ir galvojo, kad nieko nereikia niekam sakyti, bet kur tau ji savo proto paklausys...

-Ai, - numojo ranka, - pasieškosi bibliotekoje, -pasitryne ranka smilkinius ir nuleido galvą.

-Kas yra?-pažvelgė į kiek persimainiusią globėją.